Žodis „dermatitas“ reiškia „odos uždegimas“, o „egzema“, tai terminas, apibūdinantis tam tikrą uždegimo rūšį. Taip susiklostė, kad šiuo metu žodžiai dermatitas ir egzema vartojami kaip sinonimai, siekiant apibūdinti odos ligas, pasireiškiančias niežtinčiais bėrimais odoje. Egzemų yra įvairių, pavyzdžiui, žvynelinė, monetiškasis dermatitas, seborėjinis dermatitas, o atopinis dermatitas yra dažniausia jos forma.
Egzemoms būdingi bėrimai pasireiškia niežėjimu, odos paraudimu ir pakilimu. Pradžioje, jei uždegimas stiprus, susidaro geltonos spalvos šašeliai, matomas šlapiavimas, vėliau – oda sustorėja (lichenifikuojasi), atsiranda pleiskanojimas, šašeliai, nuokasos.
Kas yra atopinė egzema (dermatitas)?
Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė (ilgai trunkanti) uždegiminė, neužkrečiama odos liga. Žodis „dermatitas“ reiškia, kad odoje yra uždegimas, o „atopija“ apibūdina paveldėtą polinkį sirgti kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinokonjuktyvitas (šienligė).
Atopiniu dermatitu serga tiek vyrai, tiek moterys. Jis dažnesnis vaikų tarpe, manoma, kad juo serga 1 iš 5 ikimokyklinio amžiaus vaikų, ir 1-5 iš 20 suaugusiųjų. Dažniausiai pirmieji atopinio dermatito požymiai išryškėja vaikystėje (iki 5 metų amžiaus), tačiau gali būti, kad simptomai atsiranda jau ir suaugusiems žmonėms.
Kas sukelia atopinį dermatitą?
Atopinis dermatitas nėra užkrečiama liga. Tikslios ir aiškios priežastys, sukeliančios šią ligą, dar nėra išaiškintos, bet žinoma, kad atopiniu dermatitu susergama dėl genetinių ir aplinkos veiksnių poveikio. Jei šeimoje yra sergančių atopiniu dermatitu ar kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma ar šienligė, tikėtina, kad šiomis ligomis sirgs ir vaikas. Dažnai odos simptomai augant sumažėja ar išnyksta, bet maždaug pusei sergančių vaikų ateityje gali išryškėti bronchinės astmos ar šienligės simptomai.
Atopinis dermatitas gali būti provokuotas imuninės sistemos sutrikimų. Imuninė sistema padeda kovoti su į organizmą patekusiais virusais ar bakterijomis, bet kartais imuninės sistemos veikla sutrinka ir ji sukelia uždegimą odoje net jei ir nėra infekcijos. Tai vadinama autoimunine reakcija, kai kraujyje susiformuoja ląstelės antikūnai arba autoantikūnai (gynybinės ląstelės) prieš žmogaus organizmo ląsteles, šiuo atveju prieš odą.
Viena iš pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė, tačiau nustatyta, kad sergančių atopiniu dermatitu odos barjeras yra silpnesnis. Odoje trūksta ar pakinta tam tikrų medžiagų kiekis (riebiųjų rūgščių, keramidų), oda nesugeba sulaikyti reikiamo vandens kiekio, tampa sausa ir mažiau atspari aplinkoje esantiems dirgikliams ar alergenams.
Anksčiau buvo manoma, kad atopinį dermatitą sukelia stresas. Dabar žinoma, kad emociniai veiksniai, tokie kaip stresas, gali pabloginti atopinio dermatito simptomus ar eigą, bet pačios ligos nesukelia.
Kaip pasireiškia atopinis dermatitas?
Sergant atopiniu dermatitu oda tampa labai sausa ir niežtinti. Simptomai priklauso nuo paciento amžiaus ir ligos eigos. Dažniausias simptomas yra niežėjimas. Pakasius oda parausta, atsiranda patinimas (edema), įtrūkimai, šlapiavimas, gali susiformuoti šašas. Esant ilgalaikiam kasymui ir uždegimui, oda sustorėja, tampa blizgi, paryškėja odos linijos (lichenifikuojasi).
Dėl niežėjimo odą pakasius ar patrynus, padidėja uždegimas, o dėl uždegimo – niežėjimas. Taip susidaro ydingas niežėjimo kasymo ciklas.
Atopinio dermatito eiga yra banguojanti: būna laikas, kai bėrimai išryškėja (liga paūmėja) ir kai jų nebūna (ligos remisija). Dalies vaikų dermatito požymiai jiems paaugus išnyksta, bet odos sausumas išlieka visam gyvenimui.