Baltoji dedervinė
Tai baltos (hipopigmentinės) apvalios nežymiai pleiskanojančios dėmės, išryškėjančios po vasaros ar atostogų šiltuose kraštuose. Bėrimai matomi skruostų, rankų ir kojų odoje. Paprastai būdinga sergantiems atopiniu dermatitu ar turintiems sausą odą vaikams. Bėrimai besimptomiai, neniežti, po kelių mėnesių išnyksta. Gydymui rekomenduojama reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus.
Juvenilinė padų dermatozė
Dar vadinama „atopinė pėda“ – dažnai pasireikšia AD sergantiems vaikams. Padų odoje atsiranda eritema, hiperkeratozės, odos lupimasis ir įtrūkimai. Bėrimai gali būti besimtomiai arba jaučiamas neintensyvus skausmas. Bėrimai paūmėja žiemos arba vasaros metu, kai atsiranda papildomi odą dirginantys veiksniai, tokie kaip trynimas (nauja avalynė) ir klimato pokyčiai (drėgnas arba sausas oras, dažnas šlapinimas). Gydymui rekomenduojami drėkinamieji kremai, putos, natūralaus pluošto kojinės ir avalynė.
Atopinis cheilitas
Lūpų egzema arba „cheilitis sicca“ pasireiškia lūpų sausumu, pleiskanojimu, įtrūkimais, ypač lūpų kampuose. Simptomai stipresni šaltuoju metų laiku, juos provokuoja ir aštrus maistas, prieskoniai, padažai ar net dantų pasta. Profilaktiškai ir pasireiškus cheilito požymiams būtinas reguliarus ir dažnas lūpų balzamų ir vazelinų naudojimas. Svarbu nepamiršti vazelinu patepti lūpas iš karto prabudus, prieš valgant ir dantų valymą, taip apsaugant lūpų odą nuo dirginančio maisto ar dantų pastos poveikio.
Užkrečiamasis moliuskas
Užkrečiamojo moliusko (molluscum contagiosum) infekcija dažnai diagnozuojama vaikams, bet sergantiems atopiniu dermatitu, moliusko viruso sukelti bėrimai yra linkę išplisti, todėl jį rekomenduojama gydyti. Kūno odoje atsiranda 1-5 mm dydžio rausvos papulės, su įdubimu centre. Pradžioje atsiranda vienas bėrimas, o po kurio laiko, ypač pakasius, trinant odą išplinta, aplink panašių bėrimų padaugėja. Bėrimai besimptomiai, dažniau randami tose vietose, kur oda labiau trinasi, pavyzdžiui pažastų, galūnių linkių srityse. Gydymo pasirinkimas yra platus, atsižvelgiant į paciento amžių, bėrimų kiekį, jų lokalizaciją ar gydytojo patirtį. Galima rinktis vietinius preparatus (kalio šarmo 5-10 proc., kantaridino, imikvimodo, tretinoino kremai), kiuretažą ar chirurginį gydymą azotu, elektrokauteriu, lazeriu ir pan.
Virusinės karpos
Papiloma viruso sukelta odos ir gleivinių virusinė infekcija dažnai sutinkama vaikų amžiuje. Sergant atopiniu dermatitu, dėl sutrikusio odos barjero, pacientai turi didesnę tikimybę užsikrėsti, bėrimai linkę išplisti. Pagal lokalizaciją skiriama padų/delnų, plokščiosios, siūlinės, mozaikinės, lytinių organų karpos (kondilomos). Kliniškai būdingos pavienės ar grupėmis išsidėsčiusios odos spalvos papulės, nuo vieno iki keliolikos milimetrų dydžio, hiperkeratotiniu paviršiumi. Bėrimai simptomų nesukelia, tačiau karpos, esančios padų odoje, gali tapti skausmingos vaikštant, nes augant spaudžiamos nervinės galūnės. Gydymas pasirenkamas pagal paciento amžių, bėrimų lokalizaciją, išplitimą. Karpų gydymui gali būti skiriamas vietinis gydymas (keratolitikai, rūgščių, kantaridino ar imikvimodo preparatai) arba chirurginis gydymas (krioterapija, destrukcija elektrokauteriu, lazeriu ir pan.).
Bakterinės infekcijos
Sergantys AD turi didesnę riziką susirgti bakterinėmis odos infekcijomis. Tai lemia odos mikrobiomo pokyčiai, sutrikusi antimikrobinių peptidų sintezė ir padidėjęs odos pH. Vienas iš dažniausių patogeninių bakterijų, randamų ant AD sergančių odos, yra auksinis stafilokokas (S. aureus). Nustatyta, kad iki 90 proc. sergančiųjų AD oda (net ir neišberta) yra kolonizuota S. aureus bakterijomis. Jo išskiriami superantigenai stiprina uždegiminę reakciją, stiprėja niežėjimas, liga tampa sunkesnė, ant bėrimų gali atsirasti šlapiavimas, šašeliai, bėrimai sunkiau gydomi. Įtariant bakterinę infekciją, prie tradicinio egzemos gydymo rekomenduojama pridėti dezinfekcines vonias, antiseptikus, o sunkesniais atvejais – ir geriamus antibiotikus.
