Dažniausiai užduodami klausimai apie dermatitą

Kada išaugama iš atopinio dermatito?

Didžiajai daliai sergančiųjų odos simptomai sumažėja arba išnyksta iki paauglystės. Visiems sergantiems/sirgusiems dermatitu odos sausumas išlieka visą gyvenimą. Taip pat dalis sergančiųjų gali jausti alerginio rinokonjunktyvito (šienligės) ar bronchinės astmos simptomus.

Jei pirmas vaikas serga atopiniu dermatitu, kokia tikimybė, kad alergijas turės ir gimęs brolis/sesuo?

Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, tokiomis kaip dermatitas, alerginė sloga ar alerginė bronchinė astma, tikimybė, kad susirgs naujai gimęs vaikas yra didesnė. Pastebėta, kad tikimybė susirgti alerginėmis ligomis yra didesnė tada, kai serga mama, nei tada, kai serga tėtis.

Ar galima imtis prevencinių priemonių, kad vaikas nesusirgtų alerginėmis ligomis, jei šeimoje jau yra sergančiųjų?

Mokslininkai ieško būdų, galinčių sumažinti riziką susirgti alerginėmis ligomis. Vienas iš jų galėtų būti kasdienis odos drėkinimas nuo pirmųjų gyvenimo dienų drėkinamuoju kremu vieną kartą per dieną. Rekomenduojama rinktis naujagimiams skirtą drėkinamąjį kremą, su minimaliu ingredientų kiekiu. Kelios studijos nustatė, kad tepant vaikus nuo gimimo drėkinamuoju kremu jų tarpe susirgusių atopiniu dermatitu buvo mažiau, nei tarp tų, kurie kremu nebuvo tepami.

Koks atopinis dermatitas grėsmingesnis: alerginis ar nealerginis?

Tyrimų duomenimis, sergantys alerginiu atopiniu dermatitu turi sunkesnę eigą, liga gali dažniau paūmėti. Tačiau, tiek turintys, tiek neturintys gretutinių alerginių ligų gali turėti sunkų dermatitą.

Ar kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, yra tikslinga atlikti alerginius tyrimus?

Alerginius tyrimus rekomenduojama atlikti tiems vaikams, kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu, taip pat, jei pastebimas ryšys tarp simptomų ir ligos paūmėjimų. Alerginius tyrimus atlikti rekomenduojama nuo 6 mėnesių amžiaus, bet kiekvienas atvejis individualus ir tyrimai gali būti atliekami anksčiau arba vėliau.

Ar verta kartoti kraujo tyrimą dėl alergijos?

Ligos eigoje alergija gali keistis, ypač jei yra nustatyta alergija (sensibilizacija) maisto produktams. Po kelių mėnesių jautrumas kai kuriems maisto produktams gali išnykti, o kai kuriems atsirasti. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet dažniausiai tyrimus dėl alergijos rekomenduojama kartoti kas 6 mėnesius, jei alergijos yra nustatytos arba jei pastebimas ryšys tarp aplinkos alergenų ir ligos.

Ar tikslinga atlikti maisto netoleravimo tyrimą vaikui, sergančiam atopiniu dermatitu?

Maisto netoleravimo testų esmė ta, kad yra nustatomi baltymai imunoglobulinai G (IgG), kurie susiformuoja po kontakto su medžiaga. Alerginių tyrimų metu nustatomi specifiniai imunoglobulinai E (IgE), baltymai, susiformuojantys alerginių reakcijų metu. Taigi, tolerancijos maistui tyrimas NEPARODO alergijos maisto produktams ir gydytojų ekspertų nėra rekomenduojami siekiant nustatyti alergijas.

Ar tikslinga dieta žindančiai mamai (nevalgyti kviečių, kiaušinių, pieno produktų ir pan.)?

Jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad kūdikis turi alergiją tam tikriems maisto produktams, mama nepastebi, jog suvalgius tam tikrų produktų odos būklė pablogėja, vengti maisto produktų nerekomenduojama.

Kaip suprasti, ar 1-3 metų vaikui tinka kremas, emolientas?

Kremu reikia patepti neišbertą odą. Jeigu oda neparausta, vaikas tampa ramesnis, nepradeda aktyviau verkti, rėkti, tuomet kremas yra tinkamas.

Kodėl patepus odą drėkinamu kremu oda parausta, atsiranda deginimo jausmas, nors anksčiau naudojant atrodė, kad kremas tiko?

Jei patepus odą drėkinamuoju kremu atsirado deginimas, paraudimas – tai gali reikšti du dalykus. Vienas, kad kremas netinka ir jį reikia keisti kitu. Kitas, jei anksčiau kremas tiko, bet parausta išberta oda, greičiausiai simptomus sukelia odoje esantis uždegimas ir sudėtinės susigeriančio kremo dalys odą sudirgino. To nereikia painioti su alergija. Nurimus uždegimui odoje deginimo jausmo nuo kremo nebeliks.

Ką daryti, jei išbėrus odą ir ją tepant drėkinamuoju kremu oda rausta, degina, o drėkinti būtina?

Tokiais atvejais rekomenduojama bėrimus tepti vaistais, tam, kad nurimtų uždegimas ir naudoti riebius kremus ar tepalus (pvz. vazelinas, parafinas, sviestmedis ir pan.). Po kelių dienų uždegimui nurimus galėsite vėl naudoti drėkinamąjį kremą.

Ar būtina naudoti sausai, atopiškai oda skirtus kremus? Gal galima rinktis kitus, parduodamus populiariosiose parduotuvėse? Paauglė dukra kitokio netepa.

Geriau tepti tokį, negu nieko. Tačiau tokie kremai skirti sveikai odai. Kremai iš vaistinės sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų drėgmę. Labai stipriai aromatizuotų kremų reikėtų vengti, nes yra didesnė tikimybė įsidirginti kvapams.

Ar emolientu reikia tepti visą kūną?

TAIP. Tepti kasdien 1-2 kartus per dieną. Individualiais atvejais ir dažniau.

Nusausinti odą ar tepti emolientą ant šlapios?

Lengvai, švelniai, netrinant nusausinti ir per 3 min. susitepti, kol oda neprarado drėgmės.

Ar emolientų tepimas gali padėti išvengti egzemos?

Tikriausiai jau ne kartą teko girdėti, jog emolientai yra atopinio dermatito gydymo pagrindas. Jie ne tik sumažina vandens netekimą per odą ar palengvina niežėjimą, bet ir padidina tepamų hormoninių vaistų veiksmingumą bei sumažina jų poreikį. Sergant egzema, odoje kylantis uždegimas dar labiau susilpnina jos barjerinę funkciją, o tinkamas drėkinimas šį procesą slopina.

Emolientus galima suskirstyti į ne fiziologinius (turinčius vazelino, parafino ir kt.), t.y. jie normaliai odoje nėra randami, ir fiziologinius. Pastarieji būna sudaryti iš lipidų, randamų epidermio raginiame sluoksnyje, ir kurių trūksta sergant atopiniu dermatitu. Į fiziologinių emolientų sudėtį įeina keramidai, cholesterolis ir laisvosios riebalų rūgštys.

Tačiau emolientai gali būti svarbūs ir egzemos profilaktikai. Atlikti tyrimai rodo, jog šeimose, kurios turėjo didelę riziką susilaukti sergančio vaiko ir kurios jį emolientu reguliariai tepė nuo pirmos gyvenimo dienos, rizika vaikui susirgti atopine egzema (arba bent jau sunkia šios ligos forma) žymiai sumažėjo.

Nuo kokio amžiaus AD gydymui galima taikyti fototerapiją?

Rekomenduojama fototerapinį gydymą pradėti nuo 8 m. amžiaus, bet kiekvienas atvejis yra individualus, todėl esant reikalui gydytojas gali paskirti šį gydymą ir jaunesniam vaikui.

Kaip reikėtų rūpintis galvos plaukuotosios dalies oda?

Oda, kurioje gausiai auga plaukai, turėtų taip pat būti tepama drėkinamaisiais kremais, losjonais. Taip pat rekomenduojama naudoti drėkinamojo pobūdžio plaukų priežiūros priemones: šampūnus, kondicionierius, balzamus, kaukes. Priemonėmis reikėtų tepti ne tik plaukų galiukus, bet ir šaknis.

Ar sergant atopiniu dermatitu galima sirgti ir seborėjiniu dermatitu? Ar tai tas pats?

Tai dvi atskiros ligos, tačiau abiem ligomis galima sirgti vienu metu. Esant seborėjiniam dermatitui bėrimų vietose rekomenduojama naudoti priemones su šlapalu, salicilu. Gali būti tepami aliejai, naudoti šampūną su ketokonazoliu, skiriami vaistai. Priemonės su salicilu gali būti naudojamos nuo 7 m., su šlapalu – nuo 2 m. amžiaus.

Kaip nustatomas auksinis stafilokokas (St. aureus) odos paviršiuje?

Atliekant mikrobiologinį odos pasėlio tyrimą nuo odos bėrimo. Tyrimo metu odos bėrimas patrinamas su mentele, kuri dedama į specialią terpę. Tyrimas neskausmingas, atsakymas gaunamas po 3-7 dienų.

Koks gydymas dažniausiai taikomas auksiniam stafilokokui (St. aureus) naikinti?

Auksinio stafilokoko sunaikinti neįmanoma, tačiau galima sumažinti jo kiekį odos paviršiuje. Tam naudojamos antiseptinės vonios, antiseptiniai prausikliai arba, esant reikalui, tepami antibiotikai. Jei nustatomi padidėję antistreptolizino (ASO) titrai ir yra indikacijų, gali būti skiriami geriami antibiotikai.

Ar į antiseptinę vonią galima dėti minkštiklių?

Į antiseptinę vonią minkštiklių dėti nerekomenduojama.

Kaip kovoti su niežėjimu?

Kompleksiškumas: raminti nervų sistemą, tinkama odos priežiūra, adekvatus gydymas, fototerapija. Prasidėjus niežėjimo epizodui niežtinčią vietą pateptu emolientu, uždėti šaltą kompresą, papurkšti–patepti niežėjimą mažinančiomis priemonėmis (vaistinėse sukurtos specializuotos niežėjimą mažinančios priemonės, levandų, arbatmedžio ar mentolio turintys preparatai, jei nėra alergijos ir pan.), odą plekšnoti, mušti, o ne kasyti.

Kokią įtaką AD pažeistai odai turi kietas vanduo?

Odos būklę blogina. Minkštinimui tinka filtrai, soda, citrina, vandens virinimas.

Ar paūmėjimo metu galima eiti į baseiną?

Paūmėjimo metu nerekomenduojama, nes kai yra žaizdelių – gali graužti, o liga paūmėti dar labiau. Jei baseinas reikalingas vystymuisi, sporto tikslais ar paprasčiausiai vaikui patinka – galima visada. Svarbu nepamiršti po baseino odą nuplauti po tekančiu vandeniu su sausai odai skirtu prausikliu ir kruopščiai patepti drėkinamuoju kremu. Kadangi vanduo odą sausina, ją būtina drėkinti intensyviau ir dažniau.

Jei niežti, neskaudės maudytis jūroje?

Jei yra žaizdelių – grauš. Pirmas dienas geriau patepti vaistu, tada jau galės maudytis. Po maudynių svarbu persilieti vandeniu ir susitepti emolientu. Apskritai, saulė, jūra yra gerai.

Kaip stresas, įtampa veikia AD?

Streso metu išsiskiria hormonai, neuromediatoriai, kurie sukelia uždegimą, todėl daugelio sergančiųjų dermatitu odos būklė dėl streso pablogėja.

Ar naudinga sergantiems atopiniu dermatitu lankytis pas psichologą/psichoterapeutą?

Tokia praktika yra rekomenduojama. Didelė dalis vaikų, sergančių AD, turi tam tikrus asmenybinius požymius, pvz., hiperaktyvumas, reiklumas, valdingumas. Psichoterapija padėtų sergantiesiems valdyti savo emocijas, o tai padeda gydant AD.

Ar skiepas gali išprovokuoti atopinį dermatitą?

Būna atvejų, kai pirmieji atopinio dermatito simptomai pasireiškia ar sustiprėja po skiepo. Taip yra todėl, kad imuninė sistema po skiepo keičiasi ir dermatito simptomai įsijungia ar sustiprėja. Tačiau, apžvelgus keliasdešimties metų duomenis, nenustatyta, kad skiepyti vaikai dažniau serga AD, nei neskiepyti, taigi, Pasaulio ir Europos gydytojų specialistų rekomendacijos rekomenduoja skiepyti sergančius atopiniu dermatitu privalomais skiepais. MMR ir stabligės vakcinos neprovokuoja alerginių reakcijų kiaušiniams alergiškiems pacientams.

Ar galima skiepyti vaikus turinčius alergiją kiaušiniui?

Dažnai kyla klausimų skiepijant vaikus, alergiškus kiaušiniams, vakcinomis, kurių sudėtyje yra kiaušinio alergenų. Virusinės vakcinos, pvz., gripo, geltonojo drugio, tymų, raudonukės ir parotito (MMR), kai kurios stabligės vakcinos, gali turėti nedidelį kiekį kiaušinių alergenų, nors kliniškai reikšmingas kiekis randamas tik geltonojo drugio vakcinoje. MMR ir stabligės vakcinos neprovokuoja alerginių reakcijų alergiškiems kiaušiniams pacientams, todėl gali būti skiriamos be jokių apribojimų.

Anafilaksinės reakcijos gripo vakcinai retos net pacientams, patyrusiems sunkias alergines reakcijas kiaušiniui, taip pat yra gaminamos gripo vakcinos, neturinčios kiaušinio baltymo. Apibendrinant – gripo vakcinos gali būti saugiai skiriamos didžiajai daugumai kiaušiniams alergiškų pacientų.

Visi pacientai, kuriems įtariama, jog vakcina gali sukelti anafilaksinę reakciją, ar tokia reakcija yra buvusi praeityje turi būti skiepijama specializuotuose vakcinacijos kabinetuose ir kelias valandas po vakcinacijos stebimi.

Ar skiepyti vaiką vėjaraupių vakcina?

Taip. Be to, sergantiems atopiniu dermatitu, vėjaraupių forma gali būti sunkesnė, jie labiau išplinta, todėl vakcina rekomenduojama.

Ar aliejus tinka sausai odai?

Žmonių, sergančių atopine egzema, oda iš prigimties yra sausa, sutrikęs jos apsauginis barjeras, ji daug lengviau pažeidžiama, todėl labai svarbi tinkama odos priežiūra. Bene svarbiausias vaidmuo tenka emolietams, kurių pagrindinė funkcija ir yra odą drėkinti bei atstatyti barjerą.

Pastaruoju metu tampa vis madingiau emolientus keisti į taip lietuvių pamėgtus aliejus ir būtent juos tepti tiesiai ant odos, tačiau sausai ir problematiškai odai – tai didelė klaida. Aliejus odos nedrėkina, užtepus jį tiesiai ant odos sudaromas barjeras kitoms medžiagoms prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir ilgainiui taip prižiūrima oda tik dar labiau išsausėja. Aliejus puikiai tinka ir gilias tradicijas turi drėgno klimato kraštuose (pvz. Indija, Malaizija ir t.t.), kur odos papildomai drėkinti nereikia, tačiau Lietuvoje klimatas per sausas, oda yra per sausa, todėl aliejų patartina tepti tik ant odos, prieš tai pateptos drėkinančiu kremu.