Gydant atopinį dermatitą svarbu suretinti ligos paūmėjimus bei laiku ir efektyviai gydyti atsiradusius simptomus. Nors ši liga neišgydoma, jos simptomus ir pablogėjimus galima išmokti kontroliuoti.
Paūmėjimams retinti svarbu išsiaiškinti, kas provokuoja bėrimų atsiradimą ir, jei įmanoma, tų dalykų vengti (maisto ar aplinkos alergenai, dirgikliai ir pan.). Ligos kontrolei taip pat labai svarbi tinkama odos priežiūra.
Atopiniam dermatitui gydyti skiriami įvairūs vaistai ir priemonės:
Emolientai (drėkinamieji kremai) – tai preparatai, savo sudėtyje turintys medžiagų, drėkinančių viršutinį odos sluoksnį. Emolientai privalo būti tepami kiekvieną dieną, bent du kartus per parą, o prireikus ir dažniau. Daugybės klinikinių tyrimų duomenimis įrodyta, kad emolientų naudojimas ne tik sumažina dermatito simptomus, pagreitina gijimo procesą bei pagerina vaistų gydomąjį poveikį, bet ir suretina ligos paūmėjimų dažnį. Tinkamo drėkinamojo kremo parinkimas yra svarbi sergančios odos priežiūros ir gydymo dalis.
Atsižvelgiant į pagrindines savybes, emolientus galima suskirstyti į dvi grupes: okliuzinius, kurie sudaro riebią plėvelę odos paviršiuje, ir drėkinamuosius, kurie pasižymi odą drėkinančiomis savybėmis.
Okliuziniai emolientai
Sudaro hidrofobinį barjerą odos paviršiuje ir sumažina vandens bei drėgmės išgaravimą iš odos (transepiderminį vandens netekimą, ang. transepidermal water loss, TEVL). Paprastai jie mažai drėkina, užtepus jaučiamas riebus, lipnus jausmas. Klasikiniai tokių emolientų pavyzdžiai yra parafinas (petrolatum), lanolinas, augaliniai ar mineraliniai aliejai, vaškai, silikonai (pavyzdžiui, dimetikonas).
Drėkinamieji emolientai (humektantai)
Padidina odos drėgmę pritraukdami molekules iš gilesnių odos sluoksnių ar aplinkos. Glicerolis – viena žymiausių ir efektyviausių drėkinančių medžiagų. Kitos medžiagos, pasižyminčios drėkinančiomis savybėmis, yra šlapalas (urea), pieno rūgštis (laktatai), keramidai.
Vietinis priešuždegiminis gydymas skiriamas siekiant sumažinti uždegimo simptomus (paraudimą, patinimą, niežėjimą). Egzemos uždegimui gydyti naudojami kortikosteroidai (hormonai) arba kalcineurino inhibitoriai (imunomoduliatoriai).
Kortikosteroidų (gliukokortikosteroidų, hormonų) turintys tepalai ar kremai efektyviai ir greitai sumažina odos uždegimo simptomus – paraudimą, niežėjimą, patinimą, šlapiavimą. Šie vaistai tepami vieną kartą per dieną ant išbertos odos tol, kol odos bėrimas išnyksta. Vaistas turi bent 4 valandas išlikti ant odos nenuplautas. Dažniausiai užtenka 7-14 dienų, kad bėrimai išnyktų, tačiau kartais reikalingas ir ilgesnis gydymo kursas.
Gliukokortikoidų turintys kremai ar tepalai yra dozuojami piršto galo vieneto taisykle. Ant suaugusio žmogaus smiliaus galo (nuo paskutinio sulenkimo iki piršto galiuko) iš tūbelės išspaustas kremo ar tepalo kiekis yra lygus 0,5 g vaisto. Tokio vaisto kiekio pakanka ištepti dviejų suaugusio žmogaus delnų (su pirštais) odos plotui.
Jei emolientai ir vaistai yra tepami tuo pačiu paros metu, rekomenduojama pirmiau patepti odą emolientu. Kai emolientas susigeria (po 5-15 min.), ant išbertų vietų tepamas vaistas. Lengvai susigeriantys preparatai (losjonai, kremai) tepami pirmiau, o riebūs (tepalai) – vėliau.
Nerekomenduojama kortikosteroidų preparatų maišyti su emolientu. Klaidingai galvojama, kad praskiedus steroido preparatą drėkinamuoju kremu sumažės šalutinio poveikio rizika. Teisingai naudojant kortikosteroidų preparatus, šalutinio poveikio rizika yra nedidelė, o sumaišius preparatus ne tik susilpnėja, bet ir gali pasikeisti gydomasis poveikis.
Kokie galimi nepageidaujami reiškiniai?
Trumpas gydymo kursas (iki 4 savaičių) yra saugus ir dažniausiai nesukelia jokių šalutinių reakcijų. Šalutiniai poveikiai atsiranda tada, kai kortikosteroidų preparatai yra naudojami ilgą laiką, didesniais nei rekomenduojama kiekiais arba dažnai kartojami gydymo kursai su stipriais/labai stipriais kortikosteroidų turinčiais tepalais. Dažniausias vietinių kortikosteroidų nepageidaujamas reiškinys – odos plonėjimas. Ilgi stiprių ar labai stiprių hormonų tepimo kursai gali sukelti odos spalvos pokyčius, strijas ar smulkių kraujagyslių išryškėjimą odoje (telangiektazijas). Vietiniai gliukokortikoidai gali pabloginti ar sukelti kitas odos ligas – spuogus (aknę), rožinę ar perioralinį dermatitą, todėl veido bėrimus hormonų turinčiais preparatais tepti nerekomenduojama arba būtina prieš tai pasitarti su gydančiu gydytoju.
Kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimuzas, takrolimuzas) – tai tepami vaistai, kurie slopina dalį ląstelių, dalyvaujančių uždegimo reakcijoje. Šiuo metu jie gali būti skiriami nuo 3 mėnesių amžiaus (Lietuvoje nuo 2 metų), kai įprastinis gydymas steroidais yra nepakankamas arba kai bėrimai yra veido ar raukšlių odoje. Tai nesteroidiniai vaistai, todėl neturi jiems būdingų šalutinių reakcijų, tokių kaip odos plonėjimas. Jie tinkami jautrios, plonos odos, tokios kaip veido, kaklo, raukšlių srities, bėrimams gydyti arba kai reikalingas ilgesnis nei 3-4 savaičių gydymo kursas.
Jie, kaip ir kortikosteroidų tepalai, tepami ant emolientu sudrėkintos odos vieną arba du kartus per dieną.
Kokie galimi nepageidaujami reiškiniai?
Pradėjus gydymą pacientai gali jausti odos deginimo ar perštėjimo jausmą. Gydymą tęsiant, jis praeina po 1-2 savaičių. Retais atvejais gali atsirasti odos paraudimas, nesunkus odos pleiskanojimas, sausumas, patinimas ir egzemos simptomų pasunkėjimas. Labai retais atvejais galimos odos infekcijos.
Fototerapija (šviesos terapija) skiriama esant vidutinio sunkumo ar sunkiam atopiniam dermatitui. Gali būti skiriama UVA ar siaurabangė UVB spindulių terapija. Šią procedūrą privalo skirti tik gydytojas, nes gydymas spinduliais gali turėti ir neigiamą poveikį – neatsakingai mėgaujantis UV spinduliais didėja tikimybė susirgti odos vėžiu ar melanoma. Dažnai prireikia bent dvidešimties fototerapijos procedūrų. Šį gydymo būdą galima naudoti ir palaikomajam atopinio dermatito gydymui, kai siekiama suretinti ligos paūmėjimus. Jis skiriamas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kiekvienu atveju spindulių dozė ir stiprumas nustatomas individualiai gydančio gydytojo.
Fototerapija UVB spinduliais rekomenduojama ne ligos paūmėjimo, bet lėtiniams, niežtintiems, lichenifikuotiems AD bėrimams gydyti. UVA-1 spinduliai yra vieninteliai, kuriais galima gydyti egzemos paūmėjimus, tačiau šis gydymo būdas yra brangus ir kol kas Lietuvoje neprieinamas. Fototerapija dažniausiai yra AD gydymo plano dalis, gali būti skiriama kaip monoterapija ar derinama su kitais gydymo būdais (vietiniu ir sisteminiu).
Sisteminis gydymas, geriamais ar leidžiamais vaistais, skiriamas sergant sunkiu, dažnai pasikartojančiu atopiniu dermatitu, kai drėkinamieji kremai, tepami vaistai ir fototerapija yra nepakankamai efektyvūs. Dažniausiai atopinio dermatito gydymui yra naudojami ciklosporinas A, metotreksatas, mikofenolato mofetilis, azatioprinas ir gliukokortikosteroidai. Naujas, daug žadantis gydymas yra biologinė terapija. Šiuo metu yra patvirtintas naujos kartos (biologinės terapijos) vaistas dupilumabas, skirtas gydyti sunkų atopinį dermatitą. Tikimasi, kad ateities klinikiniai tyrimai atskleis naujų efektyvių AD gydymo būdų.
Gydymas ligoninėje (stacionarinis gydymas) skiriamas, kai atopinio dermatito simptomai yra labai stiprūs ir gydymas namuose yra neefektyvus. Gydymo ligoninėje metu galima taikyti kompleksinį gydymą drėgnais tvarsčiais, dezinfekcinėmis voniomis, fototerapija ir sisteminiais vaistais.
Antibiotikai yra reikalingi tada, kai nustatoma bakterinė infekcija odoje (šlapiavimas, pūlinukai, seroziniai šašai, nuokasos, įtrūkimai, padidėję limfmazgiai). Priklausomai nuo infekcijos stiprumo ir išplitimo, gali būti skiriami tepami arba geriami antibiotikai.
Infekcijos kontroliavimui gali padėti antiseptikai ir dezinfekcinės vonios. Iš antiseptikų rekomenduojama rinktis nealkoholinius (chlorheksidiną, oktenidiną, kristalvioleto 0,3 proc. tirpalą).
Dezinfekcinės vonios su kalio permanganatu, chloro turinčiu balikliu ar soda rekomenduojamos tada, kai bėrimai yra išplitę, šlapiuojantys, odoje matoma daug nukasymų, žaizdelių ir šašų. Jos atliekamos 2 kartus per savaitę, po 5-7 minutes. Po tokios vonios odą būtina nuplauti tekančiu vandeniu ir gausiai pridrėkinti emolientu.
Antihistamininiai vaistai kartais skiriami niežėjimui sumažinti. Ne visiems pacientams jie yra efektyvūs. Pirmos kartos antihistamininiai vaistai (pavyzdžiui, klemastinas, hidroksizinas) turi migdantį poveikį. Ši savybė kartais padeda, kai dėl niežėjimo vakarais sunku užmigti ir išsimiegoti, tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali pabloginti vaikų mokymosi rezultatus ir sukelti miego kokybės pokyčius. Naujos kartos antihistamininiai vaistai (loratadinas, cetirizinas, desloratadinas, levocetirizinas ir kt.) klinikinių tyrimų metu neparodė jokio ar parodė tik nežymų niežėjimo sumažėjimą, sergant atopiniu dermatitu. Taigi, siekiant sumažinti odos niežėjimą, rekomenduojama rinktis vietinį gydymą gliukokortikoidais arba kalcineurino inhibitoriais, o ne antihistamininius vaistus. Svarbu paminėti, kad ilgalaikis naujos kartos antihistamininių vaistų vartojimas yra saugus.
Tepami antihistamininiai vaistai niežėjimo neslopina ir atopinio dermatito bėrimų gydymui nerekomenduojami.
Jei egzemos bėrimai taikant įprastinį gydymą emolientais ir steroidų turinčiais kremas ar tepalais nepalengvėja ar išplinta, būtina kreiptis pas gydytoją. Kelios priežastys, kodėl gydymas neduoda norimo efekto:
- Ar naudojami pakankamo priešuždegiminio poveikio steroidai? Gal reikia tepti stipresnį?
- Ar vartojamas emolientas užtikrina optimalų odos drėkinimą? Gal reikia tepti dažniau, pridėti riebesnį?
- Gal prisidėjo infekcija ir reikalingi antibiotikai?
- Ar neatsirado alergija (sensibilizacija) naudojamo kremo sudėtinėms dalims ar aplinkoje esančioms medžiagoms?
- Maudykitės vonioje arba duše ne ilgiau kaip 15-20 minučių vieną kartą per dieną
- Rinkitės 35–36⁰ vandens temperatūrą, kad išvengtumėte erzinančio niežėjimo
- Naudokite sausai odai skirtą bemuilį prausiklį ar aliejų
- Maudantis vonioje į vandenį įpilkite specialios drėkinančios priemonės ar aliejaus
- Šluostantis venkite odos trynimo, rinkitės švelnesnius rankšluosčius
- Per 3 minutes, kai nušluostote odą, patepkite ją emolientu
- Emolientu tepkite viso kūno odą, bent du kartus per dieną
- Naudojamos kosmetinės priemonės turėtų būti be dažų ir kvapų
- Pasirūpinkite, kad Jūsų/ar Jūsų vaiko nagai visada būtų trumpi