Didėjantis alerginių ligų, tame tarpe ir atopinio dermatito, paplitimas, ypač vakarų šalyse, tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema. Jau 1989 m. buvo pasiūlyta viena iš pagrindinių teorijų, paaiškinančių šiuolaikinę alergijų epidemiją, t.y. taip vadinama higienos hipotezė. Atsižvelgiant į ją, akivaizdus alerginių ligų paplitimo didėjimas gali būti dėl sumažėjusios žarnyno mikrobiologinės įvairovės ankstyvoje vaikystėje ir dėl to pasikeitusio imuninio atsako į aplinkos dirgiklius.
Daugėja įrodymų, patvirtinančių kūdikių žarnų kolonizacijos pagrindinį vaidmenį imuninės sistemos vystymuisi: sumažėjęs tam tikrų mikrobų, tokių kaip laktobacilos, kiekis anktyvoje vaikystėje susijęs su tolesniu alerginių lygų vystymusi.
Jogurtas yra vienas iš labiausiai žinomų maisto produktų, kuriame yra probiotikų (pvz. laktobacilų). Dėl poveikio žarnyno mikrobiotai, jogurto vartojimas yra susijęs su palankiomis sveikatos sutrikimų išeitimis. Kalbant apie alergines ligas, buvo nustatyta, jog ankstyvas jogurto įvedimas į kasdienį vaiko maisto racioną gali užkirsti kelią atopinio dermatito išsivystymui. Tokijuje atlikto tyrimo duomenimis, 5 metų vaikai, anksti pradėję valgyti jogurtą, rečiau sirgo atopiniu dermatitu ir turėjo maisto alergijų. Žinoma, kalbama apie vaikus, kurie neturi alergijos pieno produktams.
Manoma, kad probiotikai yra naudingi ne tik tam tikrų mikrobų papildymui, bet ir imunomoduliacijai bei žarnyno barjero stiprinimui.
Parengta remiantis šaltiniais:
- Shoda T et al. Yogurt consumption in infancy is inversely associated with atopic dermatitis and food sensitization at 5 years of age: A hospital-based birth cohort study. Journal of Dermatological Science 86 (2017) 90–96.