Oda yra didžiausias ir vienas iš pagrindinių mūsų kūno organų. Epidermis (paviršinis odos sluoksnis) ne tik apsaugo nuo kenksmingų bakterijų padermių, tokių kaip Staphylococcus aureus, bet ir, atlikdamas barjerinę funkciją, reguliuoja įvairių medžiagų patekimą į odą, pvz. deguonies, drėgmės ir kitų odą maitinančių medžiagų.
Žmonės, sergantys egzema, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ką tepa ant savo odos, kad ji būtų sveika ir saugi, ir žinoti, kurių dalykų reikia vengti, kad nesukelti uždegimo ar jo paūmėjimo.
- Kvapai – į produktą dedami tam, kad šie kvepėtų maloniai, o kartais net tam, kad užmaskuotų kitų nemalonių ingredientų kvapą (vadinamasis „maskuojantis aromatas“). Tačiau kvapai yra gana dažnas alergenas ir į juos gali reaguoti daugelis jautrią odą turinčių pacientų. Apskritai tiems, kurie turi jautrią odą ar AD, labai intensyvų kvapą turinčių odos priežiūros priemonių reikėtų vengti.
- Eteriniai aliejai – priešingai nei įprasta manyti, natūralūs kvapikliai, kaip ir sintetiniai, taip pat gali sukelti alergiją. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus yra vienas populiariausių natūralių „superherojų“, kuris pasižymi priešuždegiminiu, priešgrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu ir yra plačiai naudojamas įvairiuose odos priežiūros produktuose. Tačiau jis taip pat gali dirginti ir sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, todėl egzemos paūmėjimo metu rekomenduojama vengti.
- Šlapalas (urea) – nors yra nepamainomas keratolitikas, padedantis ištirpdyti kietas, prilipusias pleiskanas ir jų luobus žvynelinės atveju, taip pat nuospaudas ir kitas hiperkeratozes, sergant AD, ši medžiaga gali dirginti ir pakenkti odos rūgštinei mantijai, kuri atlieka gyvybiškai svarbią funkciją: lengvai rūgštinė terpė kovoja su bakterijomis, grybeliais bei teršalais.
- Lanolinas – nors gaunamas iš avies vilnos ir pasižymi puikiomis minkštinančiomis savybėmis, daliai pacientų, sergančių AD, ši medžiaga gali sukelti alergiją ir palaikyti uždegimą.
- Retinoidai – vitamino A dariniai, kurie plačiai naudojami gydant spuogus ir koreguojant senėjimo požymius, tačiau turint jautrią odą ir ypač sergant AD jie gali dirginti ir sukelti egzemos paūmėjimą.
- Kokamidopropilo betainas – tai yra cheminis junginys, dažnai naudojamas įvairiuose šampūnuose, kondicionieriuose ir kūno prausikliuose. Gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.
- Propilenglikolis – emulsiklis, paslėptas daugelyje įprastinių odos priežiūros priemonių. Be to, jo yra daugelyje vietinių gliukokortikosteroidų, skirtų egzemai gydyti, sudėtyje bei skystuose antihistamininiuose preparatuose. Žmonėms, kurie yra alergiški propilenglikoliui, šių vaistų naudojimas gali dar labiau provokuoti egzemos simptomus.
- Etanolis – tai alkoholis, dažnai įeinantis į įvairių gelių sudėtį. Tai lengvos, vėsinančios ir per kelias sekundes išgaruojančios priemonės, todėl puikiai tinka plaukuotose kūno vietose. Tačiau pacientams, sergantiems AD ir turint jautrią odą, alkoholiai gali gelti, deginti ir išsausinti odą, todėl jų reikėtų vengti.
Parengta remiantis šaltiniais:
- https://nationaleczema.org/8-skincare-ingredients-to-avoid/
- https://nationaleczema.org/wp-content/uploads/2017/12/Ingredients-to-Avoid-2019.pdf
- http://eknygos.lsmuni.lt/springer/182/524-533.pdf